Šventasis Tėvas laišku pasveikino Lotynų Amerikos vyskupų tarybą Aparesidos Marijos trijų šimtų metų sukakties proga. Popiežiaus laišką žemyno vyskupų atstovai gavo San Salvadore, kur šiomis dalyvauja plenarinėje asamblėjoje, tema „Vargšų Bažnyčia neturtingiesiems“. Asamblėjoje dalyvauja 22 kraštų ganytojai. Popiežius Pranciškus laiške vyskupams išsakė gilų sopulį dėl „korupcijos nuodėmės“, kurią pavadino viena iš rimčiausių nuodėmių žemyne. Aparesidos Marija yra Brazilijos globėja ir viso Lotynų Amerikos žemyno dangiškoji užtarėja. Aparesidos mieste Marijos garbei iškilusi didinga nacionalinė Marijos šventovė, kurią yra lankę pastarieji trys popiežiai: šv. Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir Pranciškus.
Iš medžio drožtą nedidelę Aparesidos Marijos statulą aptiko trys paprasti Brazilijos žvejai 1717 metais, pasiųsti į Paraibos upę sužvejoti žuvies apsilankančio gubernatoriaus garbei rengiamai puotai. Vietoj žuvies, žvejų tinklai iš upės dumblo ištraukė Marijos statulą. „Po trijų šimtų metų nuo šio stebuklingo įvykio Aparesidos Dievo Motina toliau mums leidžia augti tikėjimu ir pasinerti į apaštalavimo kelionę“, parašė Šventasis Tėvas, laiške išryškinęs tris apaštalavimo aspektus.
Popiežius visų pirma paminėjo tris žvejus, neturtingus vyrus su šeimomis, gyvenančius neužtikrintą kasdienybę, priklausomą nuo upės dosnumo arba šykštumo. Šis įvaizdis leidžia suprasti daugelio mūsų brolių gyvenimo sunkumus. Labiausiai žeidžia, kad vieną didžiausių žemyno nuodėmių –korupciją – laikome vos ne normaliu reiškiniu; korupcija, kuri sugriauna gyvenimus, nustumdama į kraštutinį skurdą; korupcija, kuri pasmerkia ištisas tautas, priversdama skursti; korupcija, kuri kaip vėžys, ardo žmonių kasdienį gyvenimą.
Antrasis aspektas yra Marija, atidi motina, kuri palydi savo vaikus per gyvenimą. Ji eina ir ten, kur nėra vilties. Pagal Aparesidos pasakojimą, Marija surandama upės dumble. Jame ji laukia savo vaikų; ji ten su jais, palydi jų kovose ir išbandymuose.
Trečiasis aspektas yra žvejų susitikimas su Marija. Pagal pasakojimą, iš pradžių tinklai neprisipildo žuvų, o kažko, kas pripildė jų gyvenimą, įdiegė supratimą, kad savo kovose ir išbandymuose jie nėra vieni. Tinklai perkeičia bendruomenę, tikinčiųjų tautą, kuri išpažįsta savo nuodėmingumą ir išgelbėjimą, tvirtą ir atkaklią tautą, suprantančią, kad jos tinklai, jos gyvenimas yra pilni buvimo, kuris drąsina neprarasti vilties.
Popiežius Pranciškus rašo, kad Aparesidoje apsireiškusi Dievo Motina nesiūlo receptų, bet kriterijus, t.y. tik kelis pamatinius tikrumus, kad mus apšviestų, o visų pirma, kad įdiegtų troškimą sugrįžti prie tokio tikėjimo, kokį turėjo pirmykštė Bažnyčia, ir kuris vėliau Lotynų Amerikos žemyną pavertė „vilties žeme“.
Aparesida kviečia mus atnaujinti viltį, nors supa daugelis „atšiaurumų“. Ir ji kviečia mokytis iš žmonių tikėjimo! Nebijokime sustiepti rankų vardan žmonių gerovės, nebijokime istorijos purvo, kad atsikovotume ir atnaujintume viltį, parašė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: Dievo Motinos statula Aparesidos šventovėje 1717-2017 - RV
